- pakluika
- paklùika scom. (1) žr. pakluikėlis: Paklùika pastarasis, o nora spelčieriu (felčeriu) būti Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pakluika
Look at other dictionaries:
pakluikti — 2 pakluĩkti intr. 1. pakvaišti: Jau tas, matyt, visai pakluĩko Varn. Po tokios nelaimės kiekvienas gali pakluikti Škn. Suplakė arklius ir lėkė kai pakluikęs Sz. Ans ir taip buvo pakluikęs, o po tos būstvės ir suvisu sukvailėjo Užv. 2. paklysti … Dictionary of the Lithuanian Language
